Ar reikia aukotis dėl antros pusės?
Šaunu, kai turi žmogų, kurio draugijoje gali jaustis mylimas. Dar šauniau, kai gali jaustis ne tik mylimas, bet ir gerbiamas. Kai žinai, kad tu jam rūpi ne tik tada, kai jį/ją prispiria „reikalas“, bet kai ir tau ko nors reikia. Ir nebūtinai tai turi būti kažkas svarbaus. Tai gali būti ir pasivaikščiojimas parke vietoj to, kad jis žiūrėtų „kašį“ arba ji eitų susitikti su draugėmis. Dėl antros pusės kartais reikia atsisakyti kai kurių planų ir padaryti taip, kad ta pusė būtų laiminga. Taigi, nors kartais ir nesinori, – reikia aukotis. Tačiau ne visi mano pakalbinti žmonės su tuo sutiko. Po kai kurių atvirų pasisakymų pradėjau abejoti ir pats, vis keldamas klausimą: ar reikia aukotis dėl antros pusės?
Komentuok
You must be logged in to post a comment.